- Paradoksas šioje situacijoje yra tai, kad Lietuva yra kažkodėl eliminuojama. Šių dienų situacija yra ta, kad lietuvaičiai važiuoja dirbti į Angliją, Norvegiją, Airiją , Ispaniją ir kitas šalis, kur mokestis už atliktą darbą atitinka pragyvenimo lygį. Būtų viskas gerai, jei išvažiavę užsidirbti lietuvaičiai, grįžę į Lietuvą išleistų pinigus Lietuvoje, tuo stiprindami ekonomiką. Tačiau didžiųjų protų naktinių – naujametinių sprendimų pasekmė – tai, kad tuos uždirbtus pinigus tie lietuvaičiai važiuoja išleisti į kaimyninę Lenkiją. Tai ar tokie sprendimai, kai patriotiškai nusiteikusius – verslą vystančius Lietuvoje verslininkus palieka ant ledo valstybė, nesuteikdama jokių galimybių išgyventi yra normalu? O abiturientai ir ką tik baigusius aukštuosius mokslus specialistus varyte varoma iš Lietuvos. Kodėl?

Manau galima būtų pasigilinus į tokią situaciją atsakyti taip: JŲ Valstybėje bijoma, kad atėjus naujiems rinkimams balsuojančių santykis gali pasikeisti ir todėl yra siekiama kuo daugiau Lietuvos piliečių išvaryti iš Lietuvos bei tikėtis, kad jie būdami ne Lietuvoje, neateis balsuoti, o tas nusistovėję 40 proc. balsuojančių nepakeis situacijos ir jie vėl eilinį kartą liks valdžioje ir toliau galės tarnauti teims, kurie moka už jų reklamines kampanijas ir po to diktuoja ką reikia daryti, kad toliau lobti, prisidengiant monopolistams naudingais įstatymais.

- Vidurinė klasė ir yra valstybės ekonomikos stuburas.  Smulkieji verslininkai sunkiai dirba, siekdami išgyventi ekonominę krizę. Tačiau monopolistai, prisidengdami jiems sukurtais naudingais įstatymais, lobsta nepajudindami nė piršto. Krizės metu gali pasirinkti, kokia transporto priemone važiuoti:  turi pinigų - gali užsipilti kuro ir važiuoti automobiliu, neturi – gali važiuoti dviračiu. Tačiau dėl neaiškių priežasčių privalai mokėti už centrinį šildymą tiek kiek tau bus pasakyta. Pasirodo, kad net nebūtina net sutarties su šilumos tiekėju pasirašyti,  galioja Civilinio kodekso straipsnis, nurodantis prievolę piliečiams - mokesti už šildymą. Dar būtų suprantama, jei mokėtum įmonei, kuri 100 proc. priklauso valstybei. Bet kažkodėl įstatymu įpareigojama mokėti privatų verslą turinčiai įmonei. Kažkodėl verčiama pasirinkti būtent tą šildymo teikėją ir visiškai nesuteikiama jokia alternatyva. O jei tik pabandai atsisakyti tokios prievolės, susiduri su JŲ Valstybės monopolistus ginančiais įstatymais ir tada suvoki, kad esi visiškai bejėgis ir tampi apatiškas. Ar ne to jie siekia – kad žmonės Lietuvoje nusiviltų ir nebetikėtų tuo, kad galima kažką pakeisti? Jie siekia to, kad nusivylę ir apatiški Lietuvos piliečiai neitų balsuoti ir jie vėl išliktų savo kėdėse ir toliau lobtų, skurdindami Lietuvių tautą.

 - Ilgus metus sovietai bandė išmušti lietuviui norą ūkininkauti, bet nesugebėjo. Lietuvos ūkininkai visada sugebėdavo išsilaikyti ir aprūpinti maisto produktais kitus.  Pasaulio didieji, pakviesdami stoti į Europos sąjungą iš karto iškėlė tam tikras sąlygas ir pradėjo siūlyti grašius už tai, kad būtų smukdomas Lietuvos žemės ūkis. Ko nesugebėjo padaryti sovietai spaudimu, padarė europiečiai išmaldos dydžio išmokomis tik už tai, kad būtų nustota dirbti ir tam, kad nebūtų sudaroma konkurencija pasaulio didžiųjų ūkiui, ir tam, kad po to mes pirktumėme iš jų tai, kuo nesugebame apsirūpinti patys. Kodėl viena pagrindinių sąlygų, stojant į ES, buvo uždaryti  Ignalinos AE? Tam, kad jau kitais metais mes mokėtumėme už tai kuo nebesugebėsime apsirūpinti patys, mokėti žymiai daugiau ir tuo vėl skurdinti tautą? Ar tai yra taip ilgai siekta Lietuvos nepriklausomybė? O gal mes vėl grįžome į tuos laikus, kai buvome priklausomi nuo sovietų ideologijos?

- Nė vienoje partijos programoje nėra minima apie tai, kad jie gina žmogaus teises.  Atėję į valdžią jie vykdo ne rinkėjo, kuris išrinko juos, valią, o vykdo savo partijos programas, kurios daugeliu atveju užmiršta apie tą rinkėją, nes jie privalo atidirbti klanams už duotus reklaminėm kampanijom pinigus. Paradoksas – ne jie – išrinktieji į valdžią, tarnauja žmonėms, o žmonės pastatyti į tokią padėtį, kad privalo paklusti visoms jų užgaidoms, kurias diktuoja klanai.

 Žmogus neapsikenčia ir kreipiasi į teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijas, o kas ten?... Ten tas pats klanas, kuris vykdo „vilkų tarybos“ nurodymus. Ir jei užtenka jėgų ir sveikatos, žmogus pradeda ieškoti teisybės Strasbūre, ir jei jam pasiseka tuo, kad jo byla yra peržiūrima, jis laimi prieš JŲ Valstybę. Kas įvyksta po to – Lietuva privalo sumokėti baudą,  bet baudą sumoka ne jie, baudas mokame mes – mokesčių mokėtojai. Kodėl negalima rasti tiesos Lietuvoje, kam žeminti Lietuvą ir joje galiojančius įstatymus viso pasaulio akivaizdoje?

- Visų pirma – valdžia turi tarnauti savo tautai, todėl manau, kad į valdžią turi būti renkami: į savivaldybes – aktyvūs kaimynai, kurie rūpinasi aplinkiniais, savo miestu, rajonu ar apskritimi, į Seimą turi būti renkami profesionalai ir savo srities specialistai, kurie būdami valdžioje dirbtų Valstybės labui, o ne galvotų apie tai, kaip vykdyti partijos programą ir atsidėkoti priimtais sprendimais partijų rėmėjams.

 Lietuvos pilietis turi būti žmogaus teisių gynimo objektu ir jaustis saugus teisinėje, o ne klanų valdomoje valstybėje. Lietuvoje turi dingti nusivylimas ir apatija, tauta turi tikėti tuo, kad Lietuvoje bus sudarytos sąlygos gyventi, o ne skursti ar egzistuoti ant skurdo ribos.

- Mano Valstybėje žmogus jaustųsi šeimininku, o valdžia būtų stiprus įrankis, kurio dėka tauta sugebėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Mano Valstybėje būtų išgirstas kiekvienas balsas, kuris pasiūlytų ar peiktų, reikalautų ar prašytų pagalbos iš tų, kuriuos jis pats išrinko tam, kad Lietuvai būtų geriau.